Iš visų gausios snieglenčių sporto įrangos dalių (o jų yra gyvas galas), pati svarbiausia, be abejo, yra pati snieglentė. Tai nėra tiesiog daiktas, kurį nusiperki, o greičiau investicija į ne vieną ateinančią žiemą. Visada rekomenduojama pirmus kartus bandant kalną įrangą nuomotis, nes pradinukams pritaikytą įrangą „išaugsite“ greit, o su patyrusiems skirtomis lentomis pradžia gali būti labai skausminga. Kiekvieno poreikiai yra individualūs, pradedant nuo sąlygų, kuriomis lenta bus naudojama, baigiant tokiais banaliais dalykais, kaip ūgis ir svoris. Vis dėlto, šis trumpas gidas turėtų padėti susiorientuoti pasiūloje ir apsispręsti, ką rinktis geriausia.
Trumpa, besilankstanti išilgai ir sukimosi metu. Šios lentos sukurtos važinėti parke ant mažų tramplinų ir specialių turėklų ar leistis nuo kalvos tiesiog gatvėje.
4-5 cm ilgesnė, manevringesnė ir geriau besilankstanti nei jib lenta. Freestyle lentos subalansuotos bet kokio dydžio šuoliams, vamzdžiui, turėklams, bet tinka leistis ir kitais paviršiais bei šokinėti užmiesčio tramplinais.
Dažniausiai 3-4 cm ilgėlesnė nei freestyle snieglentė. Dažniausiai tokios lentos turi mažiau išlinkusius šonus, yra vienos krypties formos, gana lanksčios. Tai universalios snieglentės, skirtos važinėti viskuo, ką rasi ant kalno: pradedant kūryba parke, baigiant natūraliomis puraus sniego pusnimis arba gerai išlyginta trąsa.
Jei jau rūpi tik išvystyti šviesos greitį lygioje trąsoje, sulįsti iki pažastų į purų sniegą ar skersai perpjauti monstriškus tarpeklius… freeride lenta gali būti kaip tik tau. Tokios lentos turi ilgesnę briauną, yra specifinės, giliam sniegui pritaikytos formos ir itin gerai sugeria vibraciją. Didesnis ilgis prideda stabilumo leidžiantis dideliu greičiu.
Perkant snieglentę, bene svarbiausia yra pasirinkti tinkamą ilgį. Žinoma, kiekvienam čiuožimo stiliui reikės ir atitinkamo lentos ilgio. Pavyzdžiui, jib lenta turi būti trumpa ir manevringa, o freeride turi būti pakankamai ilga, kad giliame sniege pavyktų išlaikyti stabilumą.
Šiuose paveikslėliuose pavaizduoti rekomenduojami lentų ilgiai kiekvienam stiliui, tačiau nereiktų pamiršti, kad svoris (snieglentės ir snieglentininko), tvirtumas ir kiti faktoriai taip pat lemia, kokio ilgio lentos reikės. Matuojant svarbu įsitikinti, kad lentos galas yra gerai prigludęs prie grindų. Taip pat kiekviena lenta turi savo paskirtį ir jai pritaikytą ilgį – juk 168 cm jib lenta tikrai netiks freeridinimui.
Lentos plotis priklauso nuo pėdos dydžio (taip pat ir nuo apkaustų kampo). Standartinė snieglentė yra pritaikyta maždaug 43-io dydžio pėdoms. Jei tavo pėda yra 43-45 dydžio, reiktų rinktis vidutinio pločio lentą. Jei nešioji ilgesnius nei 45 dydžio batus, ieškok plačios snieglentės.
Jei nežinai, kokio lentos talijos dydžio (waist width) reikia tavo pėdai, visada galima pasimatuoti parduotuvėje. Tam reikia užsimauti batą, įlipti į apkaustus ir juos prisisegti bei įstatyti į jiems skirtus tarpus lentoje tokiu kampu, kokiu ketini važinėti (jei apie tai dar nesvarstei, rinkis 15 laipsnių priekyje ir -10 laipsnių gale). Idealiu atveju pirštai ir kulnas turėtų išsikišti apie 1 cm. Daugiau nei 2 cm reiškia, kad reiktų pasidairyti platesnės lentos, o jei koja telpa ir dar lieka vietos, – siauresnės.
Tradicinis ar atbulinis?
Prieš keletą metų šio klausimo niekas neužduodavo, nes 99% parduodamų snieglenčių turėdavo tradicinį išlenkimą. Vis dėlto, 2009-2010 m. situacija staiga ėmė keistis ir atbulai išlenktos snieglentės staiga sudarė 70% visų snieglenčių pardavimų. Tad kuo skiriasi tradicinis ir atbulinis išlenkimas ir kodėl dabar visi nori būtent pastarųjų? Pirmiausia reiktų pažymėti, kad pasirinkimas neapsiriboja šiais dviem išlenkimų tipais – yra daugybė specifinių ir hibridinių variacijų. Žemiau esančiame camber/rocker išlenkimų sąraše paminėtos pagrindinės savybės:
Prognozuojamas ir pakankamai geras sukibimas karvingui, daug energijos, geras įsibėgėjimas. Greičio užtenka atsispirti nuo tramplino, o briauna gerai laikosi ant vamzdžio sienelės. Išlenktos lentos gerai atlaiko krūvį uodegoje ir tinka leistis tiek išlygintu, tiek puriu sniegu. Išlenkta lenta lengviau čiuožti briauna išvengiant jausmo it čiuožtum nuolat pakeltu priekiu, kas būdinga atbulai išlentoms lentoms.
Jis sudaro nusidėvėjimo įspūdį, lyg lenta jau būtų važinėta ne vieną sezoną, tačiau šuoliai ir manevringumas – kaip naujos snieglentės. Universalesnė nei tradiciškai išlenkta lenta ir puikiai pasirodo ant turėklų, kai išlenkimo nebuvimas maksimaliai padidina lentos ir turėklo sukibimą.
Galbūt lyginti važiavimo atbulai išlenkta snieglente ir riedlente jausmus yra šiokia tokia klišė, tačiau tai gana tikslus palyginimas. Su atbulai išlenkta snieglente galima tikrai atsipalaiduoti – net posūkiai atrodo ne tokie įtempti. Netiesa, kad karvingas su tokia lenta prastesnis, paprasčiausiai jausmas nėra toks gyvas. Didžiausias tokio išlenkimo privalumas pasirodo parke. Nosies iškėlimas ir balansavimas ant turėklo beveik nereikalauja pastangų, o nusileidimai tokie paprasti, kad rodosi, lenta pati padeda važiuoti pakeltu priekiu, kol teiksiesi ją išlyginti.
2009 m. didžiausia snieglenčių evoliucija buvo camber/rocker hibridų plėtra. Šiuo metu yra du pagrindiniai hibridų tipai:
a) Atbulai išlenktas galas, su tradiciniu išlenkimu tarp apkaustų: Išlenkiant lentą tarp apkaustų, pagerėja briaunos sukibimas nedėkingomis sąlygomis – ypač ant ledo. Atbulai išlenktas priekis ir galas lengviau atleidžia nusileidimo klaidas ir geriau plaukia puriu sniegu.
b) Tradiciškai išlenktas priekis ir galas, atbulas išlenkimas tarp apkaustų: Išlenkiant nosį ir uodegą lenta lengviau pašoka ir geriau sugeria sunkius nusileidimus. Atbulai išlenkiant didžiąją likusios lentos dalį, padeda jai išsilaikyti gilaus sniego paviršiuje. Dabar galima rinktis iš tokių variantų, kaip Mervin C2 Banana, Never Summer RC ir Nitro Gull Wing.
„Hi Mountains" paskelbtą informaciją panaudojant kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur, būtina nurodyti „Hi Mountains" kaip šaltinį.