Kartais aštrūs pokalbiai tarp ekstremalų snieglentininkų ir ekspertų slidininkų triukšmingi tiek trasoje, tiek après-ski bare ar forumų sniegynuose. Dėl ko visgi kyla sniego mylėtojų tarpusavio (v)aidai sukeliantys nedraugiškas lavinas?

7 metai slidinėjimo patirties ir tik prieš porą sezonų pirmieji pasibandymai išbalansuoti ant lentos – supratau, jog gaila, kad ne kiekvienam fanatui ar mėgėjui tenka pramokti ir snowboard’int ir ski’int. Veikiausiai pritūksta laiko ir noro, bet nesimpatijoms išreikšti vieni kitų atžvilgiu minutelė atsiranda.

Turbūt esat patekę į situaciją, kai  prie keltuvo susiraukęs slidininkas pakišo lazdą po lenta ar lenkdamas prieš pat nosį užklojo jus sniego banga – neva pamokė snowboarderius, kurie nudrožė trasą.

Ne kartą esu išgirdus sarkazmo gaidelę ir iš kieto čiūvo ant lentos – neva tu nekietas pensas ant slidžių.

Nei ankščiau, bandžius tik slidinėti, nei dabar, besimokant čiuožti ir ant lentos ir vis dar lakstant su slidėmis, nesupratau, kodėl tvyro įtampa tarp kalno užkariautojų. Beje, po keletos sezonų pertraukos, šių metų kelionėje Prancūzijos kurortuose Risoul & Vars pajutau, jog karinės nuotaikos išblėso ir išvydau daugybę taikių bičiulių viename būryje. Jokių pasiskirstymų ir tik retkarčiais vienas kitas burbtelėjimas iš vyresnio šliuožiančio slidėmis. Visgi savų kompanijoj smulkių diskusijų kilo. Neaišku tik ar dėl to, kad kažkurie šiame epizode geresni, ar vienų išsiskyrusio adrenalino kiekis didesnis nei kitų?

Jei vis dar svarstai, ką rinktis.

Abu čiuožimai turi avarinę išeitį: buldozeris ant lentos ir plugas ant slidžių. Visi saugūs. Tačiau pirmas bandymas prisiveržti snieglentės apkaustus įstūmė į nevltį – jausmas, lyg būtum iš filmo apie italų mafiją įbetonuotomis kojomis, įmesta į vandenį auka. Ir tolesnis kapanojimasis, nesibaigiantys tėškimaisi ant kieto sniego, primena tuos pačius  kankinimus. Nusiėmęs lentą ant kalno, nepamiršk jos apversti apkaustais į sniegą – prie visų išbandymų gali tekti vytis savo gražuolę iki trasos ar skardžio galo… Ilgainiui veidas nebesiskiria nuo uodegikaulio ir prisigaudęs priekinių ir galinių kantų vakarą praleidi ties bokalu ir apmąstymais apie palmes ir jūrą.

Dažniau slidininkai nuvirsta ant šonų – šiuo atveju nepriklausomas abiejų kojų judėjimas sukelia mažiau netikėtų antausių. Visgi jeigu po netinkamo manevro versiesi kūliais, bet buvai geras, nepersivalgei gardaus kalnų maisto – slidė tave pati paleis, prikibs prie sniego ir kolegai kepalo neperpjaus įgavus pagreitį nuo kalno.

Kalnuose miegi kietai,  o sapnai be galo ryškūs.  Prisapnavęs save offpiste ir halftube, atsikeli vėl pilnas energijos ir šviežio entuziazmo – viskas ko reikia, nes tu jau susirgai kalnų liga!

Žinoma, išmokti tiesiog nuvažiuoti ant slidžių nuo kalno – labai lengva ir be didesnių kritimų. Tačiau įvaldyti gražų ir vikrų čiuožimą užtrunka ilgiau, o pradėti freestyle’int su besimaskatuojančiom kojom reikia nemažai smarvės.

Snieglente per vieną dieną važiuoti tikrai neišmoksi, bet vertikalioj pozicijoj iškart atrodysi gerai. Jei busi atkaklus, po dviejų sezonų pagaliau galėsi pajausti kantą ir kaifą. Švelnesnio  būdo merginai vis dėlto prireiks nemažai ištvermės ir apsaugų, kol galės pradėti ‘vizginti uodegą’.

Visi patiriam tą patį džiaugsmą, kuriuo dalinamės kalnų viršūnėse, tai gal nesukam galvos, kas už ką geresni. Snowboard or ski? Ride!

Aistė K.